patropyti

×patrõpyti K, NdŽ, KŽ 1. intr. pataikyti: Gal patrõpyti į mažą pirštelį, ot šaudo! Trkn. Kulkos, kaip šavė, patrõpijo į puoduką, ausį i numušo Rdn. Patrõpijo į kriauklų tarpą i papjovė Lnk. Patropijo kaip žabalis [v]andenin Ds. | tr.: Krygužėje buvau, šūvužį šoviau, patrõpyjau mergelę LB54. ║ kliudyti taikantis: Į sykį patropijo MŽ, N. Jis už sykį patropijo jam į galvą J. I nepatropyjau pro šalį NmŽ. 2. tr. gerai pataikyti, sugebėti, pajėgti: Nieko, nieko, ale i ji patrõpija pasakyt, ka nori Rd. Nepatropijo atdaryti tikrąsias duris į lauką, atdarė duris į trobą BsPII5(Kl). Su šaukštu nepatropijo valgį pasemti Ns1832,11-12. Išmeta iš seklyčios ir antrą sykį, kad nepatrõpyja atsakyti suolsėdžiui JR27. Jei gerai patropysu padirbti, paskuo i kitims padirbsu Žr. 3. tr. pataikyti į laiką: Šitai i patrõpijau an pietų Tl. Vėl nepatrõpijau ateit Jnš. 4. intr. pakliūti, atsidurti kur: Prie našlės į nakvynę patrõpyjo Jrk14. Netropyjau į girelę, patrõpyjau į darželį JV604. 5. tr., intr. Užp įtikti: Ar patrõpiji jam dirbt? Skdt. 6. tr. pasistengti (ką padaryti): Ale ka ir patrõpijai pasakyt žodį riebų Jnšk. 7. žr. užtropyti 3: Jis patrõpyjo jąją dar su tuom daktaru Pgg. 8. refl. impers. Krs pasitaikyti, atsitikti: Kitą sykį ir šiaip pasitropija, ir taip N. Pasitrõpijo, kad važiavo vienas klierikas BM17(Skp). 9. refl. K atsitiktinai, netikėtai pasitaikyti, įvykti, atsirasti, tekti: I pasitrõpijo vieną kartą pas tą kunigą atvažiuoti ano pažįstamas Als. Bet ten pasitropijęs būti cigonas, tas ir pavogęs vieną vinį Sln. Nepasitropijo jai geras žmogus (vyras) Šln. Vienas žmogus pasitropijo man ant kelio BsMtII228(Klp). Kokia vasara pastropis, tokia ir nauda bus Vj. ^ Pasitrõpijo kaip aklai vištai grūdas Vvr. 10. intr. būti linkusiam ką daryti: Ale ana patropija viseip Krtn. 11. intr. kiek susiderinti: Ka pramoksti kulti [spragilu], nėko vieto[je], tik reik patrõpyti Krš. \ tropyti; atitropyti; įtropyti; nutropyti; patropyti; pritropyti; sutropyti; užtropyti